GUID (Globally Unique Identifier) yra 128 bitų identifikatorius, naudojamas unikaliai identifikuoti informaciją kompiuterių sistemose. Tai užtikrina praktiškai garantuotą unikalumą, leidžiantį sekti ir valdyti duomenis paskirstytoje aplinkoje be susidūrimų rizikos. GUID plačiai naudojami programinės įrangos kūrime, duomenų bazėse, operacinėse sistemose ir kitose srityse.
Pagrindinis GUID tikslas yra užtikrinti visuotinį identifikatorių unikalumą. Skirtingai nuo eilės numerių ar kitų lokaliai valdomų schemų, GUID generuojami naudojant algoritmus, kurie sumažina susidūrimų tikimybę, net kai identifikatoriai sukuriami skirtingose sistemose ar organizacijose. Tai labai svarbu sudėtingoms sistemoms, kuriose duomenys juda tarp skirtingų komponentų ir serverių.
GUID struktūrą sudaro keli komponentai, įskaitant laiko žymą, unikalų pagrindinio kompiuterio identifikatorių ir atsitiktinius skaičius. Šių elementų derinys užtikrina aukštą unikalumo laipsnį. GUID paprastai pateikiami kaip šešioliktainė eilutė, atskirta brūkšneliais, pavyzdžiui, xxxxxxxx-xxxx-xxxx-xxxx-xxxxxxxxxxxxx.
Duomenų bazėse GUID dažnai naudojami kaip pirminiai lentelių raktai. Taip išvengiama problemų, susijusių su duomenų iš skirtingų šaltinių derinimu, kai įprastiniai automatiškai didėjantys identifikatoriai gali sutapti. GUID taip pat naudojami operacinėse sistemose, pavyzdžiui, norint nustatyti COM komponentus sistemoje Windows.
Naudojant GUID supaprastinamas sistemos integravimas ir keitimasis duomenimis, nes užtikrinami pasauliniu mastu unikalūs identifikatoriai. Tai leidžia kūrėjams kurti patikimesnes ir keičiamo dydžio programas.